2015 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Prologas

Tapo populiaru skelbti savo dienorasti internete... Cha cha, nemanykit, - cia pasakosiu tik apie savo zvejybine patirti, ir jei kam idomu - prasom. Atsiprasau tu lituanistu, kad rasysiu lotyniskomis, o ne lietuviškomis raidemis:)
Nesu nei profesionalus zvejys, nei sportininkas.. Taip jau atsitiko, kad nuo vaikystes megau su meskere rankose pasivalkioti paeezeremis ar paupiais. Budavo, kad po audringos diskotekos (cia paauglysteje) gryzdavai namo paryciais, o galva dar uzia, o kai krenti i lova tai ir sukasi pasaulelis... Tai as ciupdavau meskere - dazniausiai spininga- ir drozdavau prie ezero. Romantika:) rukas kyla, pauksciai tiesiog kaip isproteje rekia savo giesmes miske. Artejant prie ezero girdisi kitu zveju irklu girgzdejimas... Atsirakinu savo medine valtele ir iriuosi tirstu nuo ruko vandeniu link gerai man pazystamos ilankeles. Keletas metimu.. Ir.. nieko... Matau, kaip prie zoliu susimala kazkoks zuveliokas - metu ten ir.. smugis! Grazi lydekaite atakavo verzliai ir stipriai. Matyt nemenkai praalkusi. Keletas minuciu ir ji guli ant valties dugno. Dziugus virpulys perbega per nugara. Adrenalino pliupsnis isblaivina galva. Uzmirstu, kad visa nakti linksmai leidome laika su draugais ir toliau zvejoju. Keletas nemenku eseriu atsiduria mano valtyje, dar keletas nedideliu lydekaiciu keliauja atgal paaugti. Diena jau pradeda isibegeti, saule pakimba virs galvos ir pradeda kaitinti.. Tokie vat tie vesus rugpjucio rytai, bet karstos dienos... O kad bus karsta matau pagal giedra, be debeselio dangu. Iriuosi i nendryna, kuri dengia ant kranto augantys medziai. Pavesis. Galima pailseti, vistiek nekimba, o ir sveikata ne superine. Nejucia uzmiegu valtyje, ikises ranka i vandeni... Pavesyje gera, silpnas vejelis gaivina. Pabundu, reikia traukt namo, kol pagauta zuvis dar nepasvinko.. Gaila butu ismesti, lydeka gi nemaza.. Tikrai bus apie 2-3 kg... o dar ir keletas eseriu. Paziuriu i savo ranka, ant jos pupso kazkoks burbulas.. Prisisiurbe riebi dele.. Nekenciu tu slykstyniu, nors su jomis susiduriu nuolatos nuo pat ankstyvos vaikystes. Instinktyviai bandau ja nupurtyti.. gerai priskreto slykstyne. Bruksteliu pirstu per valties borta ir parazitas krenta i vandeni paskleisdamas mano kraujo debeseli. Matau kaip ji nuplaukia patenkinta.. Paciulpiu pirsta.. kraujas bega, bet dzin, reikia traukti namo...


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą