Lašišų sezonas 2015

Taip... ilgai lauktas, nieko konkretaus nezadantis... daugeliui - svajoniu issipildymas, o kazkam - nervu stiprumo ir kantrybes isbandymas. Turint galvoje, kad ruduo pasitaike pakankamai siltas, o vandens lygis upese zemas - mes per daug ir nesitikejome. Tiesa, as siemet tvirtai nusprendziau gaudyti tik su Balista vobleriukais. Tai klasikines formos Trigger modelis (smulkiau musu svetaineje). Uznerimo gylis, svoris, skridimo savybes, o plius dar ir imontuotas LED diodas, kuris sudirba nuo vandens, manau, kad to daugiau kaip uztenka, kad jis nenusileistu lietuviskiems ir japoniskiems masalams. Kadangi visa savaite tenka sedeti parduotuveje, tai mano zinioje lieka savaitgaliai... o ju ne tiek ir daug. Taigi...
Pirmas savaitgalis. Nemunas.
Austa rytas - lekiam prie Nemuno.. Gandai sklinda, kad Vilkijos revoje pagauna zuvies. Atvaziuojame - ant kranto jau keletas automobiliu (net ir nesitikejome, kad busime vieni). Ciumpame spiningus ir lekiam prie upes. Sioje vietoje Nemunas kazkuo primena Neri, tad jokiu ypatingu sugebejimu neprireiks. Tiesa - sako, kad cia labai daug dugno kliuviniu... Pradedame. Praeina pusvalandis, zinoma, kad nieko kolkas nepagauname:) Pasigirsta valties motoro gausmas. Tai butu visai neyprastas vaizdas Neryje, bet, matyt, kad Nemunui tai visai kasdieninis vaizdelis... Is ruko pasirodo valtis us dviem zvejais. Galvoju - uzsiinkaruos ir spiningaus.. Bet kaip as klydau... Priplauke arciau musu zvejojamos vietos jaunuolai is valties saukia: "mes jums cia biski 'zacepus' pravalysim" Netikiu savo ausimis... geradariai bl.... atsirado... Ir, ka jus galvojate? Issimete kazkokius savadarbius inkarus ant virviu pradeda sukuoti dugna... Ir tai tiesiai priesais musu nosis. As nesuprantu, argi negalima to daryti viduryje savaites, kai nera zveju? O cia gi sestadienio ankstyvas rytas, pats geriausias laikas zvejybai, o ir zveju apstoje visa pakrante. Jaunuoliai ryskiai persistenge, arba galvoja su ta vieta, ant kurios mes sedime... Tad apie kokia zvejyba galima kalbeti, kai visas dugnas prasukuotas inkarais. Ta zuvis, jei ji ir buvo, jau seniausiai bus uz poros kilometru... Sedziu ant kranto, ziuriu i jaunuoliu darba, klausausi suzavetu zveju repliku ir suku galva, kaip cia pasielgus. Faktas, kad cia negaliu likti. Einu aukstyn link dambos. Va koks pagrindinis skirtumas tarp Nemuno ir Neries - dambos. Stoviu dambos smaigalyje. Auksciau jau visai kitokia upe - isplatejusi, srove ramesne, ant kranto matau sedincius "karmusnikus" - gaudo karsius. Reiskia, kad ten lasisos ieskoti jau neverta. Man lieka dambos smaigalys. Linksma srove cia sustipejusi, dugnas akmenuotas, zvyras ir smeliukas. Siek tiek zemiau nemenka duobe... Ideali vieta sleptis slakiui ir lasisai. Neskubu mesti masalo, "skaitau" upe... Staiga pamatau nemaza sukuri, kuri sukele nemenkos zuvies uodega... Metu auksciau jo ir stengiuosi "pravesti" vobleriuka kuo arciau tos vietos, bet vobleriui paplaukus vos keleta metru kazkas taip dave per kota, kad vos islaikiau ji rankose. Pajutau milziniska svori kitame gale ir staiga... laisva... velniava - nepakirtau.. Tiesiog nebuvau pasiruoses, nes iki zuvies pasirodymo vietos buvo dar gerti 15 metru... bet matys zuveliokas kystelejo uodega ir plauke aukstyn - ten ir susitiko mano masala.. Dar po keliu tusciu metimu seduosi ant akmens pailseti. Adrenalino antpludis dave per smegenis, nusprendziu apsiramnti ir luktelti, gal ir zuvis uzsimirs, kad ciupo kazka dirbtinio... Bet, pasirodo, kad ne as vienas maciau ta "isejima"... Matau kaip zemiau "sukave" inkarais upe jaunuoliai plaukia link manes, ir netrukus i mano sekminga (nevisai) vieta jau pliumpsi blizges... Zvejyba siandien baigta. Kazkaip pikta, kai atvaziuoji toki gala is sostines, keliesi anksciausiai, o pries tai visa savaite planuoji, kalbiesi su draugais apie busima zvejyba ir panasiai... o cia taip paprastai ji sugadinta.. Kad juos kur ..... Kyla noras svystelti blizge tiesiai i ju valti, bet susilaikau, suvynioju meskere ir einu link masinos. Teks vaziuoti tusciomis. Tiesa, vienam is zveju kazkokiais budais vis tik pavyko suvilioti nedideli slakioka. Tas uzsikabino sroveje prie pat kranto, kur nepasieke jaunuoliu inkarai.
Na, ka as galiu pasakyti, zvejyba toks dalykas.. 80% sekmes 20% zvejo meistriskumo, masalo pranasumo...
Neris, salia namu.
Kitas savaitgalis. Droziu upe nuo ankstyvo ryto. Brolis tupi kitame krante, retsykiais susiskambiname. As intensyviai metau ne siaip sau:) o tiesiai priesais mane visu ugiu issoko nemenkas lasisos patinelis. Reiskia, kad jis kazkur sioje duobeje ir tuno... Po geros valandos metymo siek tiek nusiviliu... gal jis pasitrauke auksciau.. daugiau "isejimu" nemaciau, saule plieskia ryskiai, oras, pasak ekpertu, visai netinkamas lasisu zvejybai... Geriu arbata is termoso, leidziu skaidrius cigaretes dumus ir jau ketinu eiti namo - ateisiu po pietu, gal kas bus vakare... Matau, kaip kitame krante brolis taip pat vynioja meskere... Na, bet dar keli metimai. Uzsidedu Balista Trigger upetakio imitacijos vobleriuka. Svysteliu ji link upes vidurio ir darau labai jau leta ir ilga pravedima. Vobleriukas puikiai dirba ir uzsinardina iki pacio dugno. Jauciu kaip kartais jis stukteli i viena ar kita didesni akmeni... Nieko. Metu dar. Pravedimas. Mintys kazkur jau namie... Galvoju, ka cia reikes uzkasti, jauciuosi praalkes. Ir staiga pajuntu kaip kazkoks didelis svoris uzgule mano masala. Kertu. YRA! Sito jausmo neimanoma nupasakoti. Matau kaip milziniska zuvis strimgalviais puola i upes viduri ir soka aukstyn visu ugiu. Zvake. Nuostabus reginys. Ji puola pasroviui link revos. Zinau, kad negaliu ten jos leisti, bet pabandyk tu ja sustabdyti. Krantu taip pat negaliu begti, nes trukdo medziai ir krumai... Gerai, kad valo turiu pakankamai - apie 220 metru. Bet as zinau, kad zemiau - ten kur puolesi zuvis, yra povandeniniai akmenys, ir jei ji uz ju uzeis - sakes. Taip jau yra man sioje vietoje buve. Tad as apsisprendziau labai greitai ir isibrides i vandeni pajutau koks jis saltas... Zinoma, kad savo bridkelnes palikau namie, vaziavau gi daugiau del sportinio azarto.. vis tiek gi nieko nepagausiu galvojau.. o cia se tau, kad nori. Ir visada taip, kai tik buni pasiruoses - kibimo nematysi. Laikau zuvi ir skambinu broliui (ant ausies mob. ausine - patogu, spust ir kalbiesi jau), po trecio skambucio jis pakelia klausimu "tai cia tu trauki???" Na, eidamas prie masinos jis isgirdo mano zuvies pukstelejima po zvakes ir pribego paziureti. "As", sakau, "greiciau varyk cia  padesi istraukti..". Kol brolis skuba link masinos ir pas mane, as prisivedu jau gerokai pavargusia zuvi link saves - paimsiu uz uodegos, mastau, ir istrauksiu kaip profas :) Naivuolis :) paimti uz uodegos tai paemiau, bet nepavyko jos sulaikyti - pajutusi mano ranka zuvis staigiai rovesi link upes vidurio ir kova uzvire is naujo. Stiprus patinas. Po geru 10 minuciu vel privedziau zuvi prie saves, bandau uzmesti ja ant zoliu, suimti uz uodegos, tusciai - zuvis vel puola zemyn ir i upes viduri. Visa laika kalbames su broliu telefonu, tad visus ispudzius as jam tiesiogiai pasakoju, pagardindamas keiksmais ir dziaugsmo suksniais. Keistai butu atrode is salies, bet salia manes nieko nera. Trecia karta pavyksta privesti zuvi prie kranto - girdziu atbegancio brolio zingsius. Jis ibrenda i upe ir paima abiem rankom. Viskas. Pergale. Rankos dreba, dziaugsmas sirdyje bei veide. Sveikiname viens kita, matuojame. 114 cm. Sakau, bus kokie 16 kg. Brolis labiau patyres sioje srityje - ne, sako, 14-15 max. OK. Bet tai visteik karaliskas laimikis ir didziausia iki siol mano pagauta zuvis. Irankiai atlaike puikiai, kabliukai neatlinko, valas netruko. Gaudau su 2,7m 8-30g spiningu, 0,165 pintu japonisku valu, 0,38 fluorokarbono pavadeliu (apie 60cm) ir SPRO ZaltArc rite. Zinoma didziulis aciu Balista laimingajam vobleriui!
Taigi sezonas staiga tapo puikus:)
Draugam pavyko!
Paskutinis savaitgalis pries draudima. Ikalbinu Vismanta nuvaziuoti bent pusdieniui prie upes. Parodau savo "laimingaja" vieta, ikisu Balista vobleriuka i rankas. Su mumis kartu dar ir mano svogeris Kestas. Jie abu dar "nekalti" sioje zukleje (keliarius metus be jokio kibimo). Daug nesipletosiu sioje vietoje, bet po keleto valandu ejimo aukstyn, gryzome atgal prie "mano" duobes ir Vismantui pavyko ikabinti kazka grazaus. Vel zvake, kova, tik si karta mes jau su bridkelnemis. Kestas filmuoja, kaip mes lupame zuvi. Kova apie 15 minuciu, Vismantas priveda zuvi prie manes gal is trecio bandymo. Griebiu uz uodegos abiem rankomis ir grazuole ant kranto. Gaila, kad Kesto telefonas neatlaikes itampos nusmigo... dingo visas irasas.. Kova buvo grazi. Matuojame - 108 cm. 13 kg. Sveikinu Vismanta su nekaltybes praradimu. Vel aciu Balista!
Kita diena - darome kaip ir toki simbolini sezono uzdaryma. Pralakstome puse dienos per ivairius upes ruozus. Zveju visur marios... Kad kas pagautu kazkaip nesigirdi. Diena nebloga. Bet mes nepamatome nei vieno "isejimo", na ka gi - zuvies dar tikrai mazai... Nusprendziame ant vakarinio "kibimo" vaziuoti i "mano" duobe. Dar mums bevaziuojant skambina brolis, jis ten jau kelias valandas.. Sako - "Kestas laiko." Sakau- "koks Kestas, mano?" "Taip". Na, saunuolis! Atbegame prie vandens, ir tikrai Kestas stovi patenkintas, paemes zuvi ant ranku - vyksta fotosesija. Aplink laiminga zveji stypso keletas kitu megeju pavydziomis minomis... Sveikinu Kestuti, pagaliau pavyko ir jam.
Zodziu sezona uzdarem ir uzskaitom. Didziulis dekui puikiems Balista vobleriukams padovanojusiems puikius laimikius. Viso ant jus pagavom 3 lasisas, 2 slakius, keleta starkiu, lydeku, salaciu ir eseriu. Zodziu masalas uzskaitytas. Sezonas uzdarytas. Laukiam kitu metu.

Žvejok2015 akcija

Eilinė darbo dienos pradžia...- kava, ir manau, kaip ir daugeliui - facebook'as:) Skubiai pravesrsdamas eilini slamsta, pradedant kazkokiomis mezgimo gudrybemis, bei pirmakart matytais veidais intensyviai besiprasanciais i draugus, permetu akimis kas kur keliavo, kas koki idomesni debesi nufotografavo, ar vaikui nauja striuke uzvilko.... Pereinu prie zveju laimikiu srities. Na vistiek idomu, kas kimba, kaip sekasi zvejams. Netycia uzmaciau skelbima apie vykdoma kazkokia akcija. Uzejes i tinklapi pasiskaitineju - na ka, visai neblogas sumanymas - vaiku namu akletinius supazindinti su zukles pagrindais, parodyti, koks gali buti idomus gamtoje prie ezero ar upes praleidziamas laisvalaikis.. juo lab, kad akcija apima visa Lietuva. Susisiekiu su organizatoriais ir pareiskiu nora prisijungti. Siulausi paremti akcija, bet, kadangi mes turime tik nedidele parduotuvele ir nesame didmeninkai (na, isskyrus viena vobleriu rusi... bet gi nedovanosi vaikams vobleriu, kai jie dorai su plude dar nezvejoja...) klausiu, kaip galeciau prisideti prie akcijos. Darius (organizatorius) papsakoja, ko truksta ir pansaiai.. zodziu, per daug nesigilinant - mes parememe kepuraitemis - nuotraukose zydros akcijos dalyviu kepureles, kurios puosia ir 'asu' (J. Prialgausko, A. Valinsko ir kitu) galvas:)
Taigi, sestadienis, ir mes su draugu Audriumi bei jo dukryte jau lekiame i Valinsko tvenkinius, kur renkasi Vilniaus regiono akcijos dalyviai, padejejai ir siaip geros valios zmones, savo uzimtame grafike rade kazkiek laiko visuomenes gerovei... Oras, kaip nekeista, pasitaike puikus, gal ne tiek zvejybai, kiek tiesiog tokiam renginiui. Trumapai apie renginuka: palapines, tentai, veliavos, pagrindiniai remeju (Normark) prizai, meskeres vaikams ir kareiviu (zinoma musu!:)) lauko virtuve. Skutamos bulves, morkos, darinejama zuvis zuvienei, risamos meskeres atvyksiantiems vaikuciams. Darbas verda, vaikai atvaziuoja, trumpos prisistatymo kalbos ir zvejyba prasideda. Kibimas silpnas, bet svarbiausia pati ideja:) Vaikams pavyksta pagauti keleta kuojyciu bei eseriuku, patenkintais veidais jie nesa zuvi matuoti ir paleidzia atgal, Juk prie viso to dar gi ir varzybos vyksta ir prizai bus. Zodziu visai smagiai praleidome laika, pabaigoje atvyko ir pats Arunas Valinskas, nors pries tai skambino ir sake, kad sirguliuoja. Baigiamosios kalbos, apdovanojimai... Vaikai ir akletojai patenkinti. Renginys, kaip pirmam kartui praejo puikiai, gaila aisku, kad normalesnes zuvies nepavyko pagauti. Is kitu regionu eina pranesimai (Dariaus telefonas nenutyla...), kad akcija taip pat sklandziai praejo, tarp dalyviu buvo daug garsiu Lietuvos zveju (Korsakas, Prialgauskas ir t.t.) vaikai patenkinti, oras puikus. Uzfiksuotas naujas Lietuvos rekordas - daugiausiai zvejojanciu vaiku. Zinoma, kad kitais metais mes ji gerinsime:) Sveikinimai organizatoriams uz puikia ideja ir puiku rengini. Geras jausmas, kai zinai, kad kazka padarei gero, gal but kazkas is vaiku tikrai taps aistringais zvejais.... Baigiau..

Keletas akimirku is renginio:

Neris, netoli namu

Auso vesus bobu vasaros rytas. Suo prasesi i lauka, tai teko anksti keltis ji isvesti.. Miske rukas, lengva dulksna - kaip sakant: kokios bobos tokia ir vasara.. - cia jeigu ka, apie lietuviska bobu vasara. Bet rytas tikrai grazus - visa aplinka tiesiog ir "smirda zuvimi" - t.y. oras geras zvejybai...
Ryzausi... - parvedes suni ciumpu spininga, krepseli su vobleriais ir tyliai issliukinu is namu.
Tyliai, kaip vagis nusileidziu prie upes.. Tylu, jokio judesio, tik kitame krante vienas ankstyvesni zvejys inirtingai mosikuoja spiningu. As neskubu - nenoriu tusciai dauzyti vandens vobleriu... Ramiai atsidarau savo dezute - kas gi tiktu tokiam apniukusiam rytmeciui? Issirenku savo jau pamegta ir pasiteisinusi australu firmos "Balista" margojo upetakio imitacijos vobleriuka. Beje - jis mirksintis, t.y. turi uodegeleje imontuota LED dioda, kuris vobleriui panirus i vandeni, mirksi raudonai... kai pirma karta aptikau siuos voblerius, pagalvojau, kad si beprotiska ideja gal ir visai pasiteisintu, ypac, kai reikia zuvi isprovokuoti kibimui... Tad ir si karta pasirinkimas krito ant "upetakiuko".
Kol segiau masaliuka prie valo upeje priesais kazkas atsargiai bulktelejo. Dairausi. Bangeles nuvilnijo visai nemenkos, bet tikrai ne lasisinis "isejimas". Stebiu. Vel bulkt.. Slakis. Esu beveik 100 proc. garantuotas. Esu anksciau juos mates, ir man specai aiskindavo, kad cia slakiai. Nu ir esu pagaves... Nesvarbu. Zodziu - slakys:) Sujaudintas netiketo zuvies pasirodymo svysteliu vobleriuka siek tiek aukscio jo pasirodymo. Metimas ne visai tikslus.. Bet trukteldamas (lengvu twichu) traukiu ji. Bet srove stiproka ir tarp truktelimu lieka laisvokas valas, ir vel tympt.. tympt ir staiga TYMPT atgal - kertu - nieko... -BL - garsiai pagalvoju.. nu gal niekas negirdejo... Metu dar ir dar - nieko; pakeiciu masala - nieko. Slakys paragavo kablio ir nebenori daugiau kibti. Ech.. apmaudu. Ka darysi - tokia zvejo duona.
Kiek auksciau kazkas stipriai pliauksteli - salatis - pamanau. Ir vel. Neiškentes einu i ta vieta. Kazkokiu stebuklingu budu ant valo galo vel kabo mano upetakiukas. Metu ji vel, vobleris persimeta per vala ir eina pavirsiumi... SMUGIS! Yra. Pirmi smugiai stiprus, bet suprantu, kad tai salatis. Menkas priesininkas.. Prisitraukiu - mano! Zvejyba kaip ir uzskaityta. Sliukinu namo, ateisiu vakare, gal bus kas rimtesnio.
Tam kartui tiek - nei zvyno!

Prologas

Tapo populiaru skelbti savo dienorasti internete... Cha cha, nemanykit, - cia pasakosiu tik apie savo zvejybine patirti, ir jei kam idomu - prasom. Atsiprasau tu lituanistu, kad rasysiu lotyniskomis, o ne lietuviškomis raidemis:)

Nesu nei profesionalus zvejys, nei sportininkas.. Taip jau atsitiko, kad nuo vaikystes megau su meskere rankose pasivalkioti paeezeremis ar paupiais. Budavo, kad po audringos diskotekos (cia paauglysteje) gryzdavai namo paryciais, o galva dar uzia, o kai krenti i lova tai ir sukasi pasaulelis... Tai as ciupdavau meskere - dazniausiai spininga- ir drozdavau prie ezero. Romantika:) rukas kyla, pauksciai tiesiog kaip isproteje rekia savo giesmes miske. Artejant prie ezero girdisi kitu zveju irklu girgzdejimas... Atsirakinu savo medine valtele ir iriuosi tirstu nuo ruko vandeniu link gerai man pazystamos ilankeles. Keletas metimu.. Ir.. nieko... Matau, kaip prie zoliu susimala kazkoks zuveliokas - metu ten ir.. smugis! Grazi lydekaite atakavo verzliai ir stipriai. Matyt nemenkai praalkusi. Keletas minuciu ir ji guli ant valties dugno. Dziugus virpulys perbega per nugara. Adrenalino pliupsnis isblaivina galva. Uzmirstu, kad visa nakti linksmai leidome laika su draugais ir toliau zvejoju. Keletas nemenku eseriu atsiduria mano valtyje, dar keletas nedideliu lydekaiciu keliauja atgal paaugti. Diena jau pradeda isibegeti, saule pakimba virs galvos ir pradeda kaitinti.. Tokie vat tie vesus rugpjucio rytai, bet karstos dienos... O kad bus karsta matau pagal giedra, be debeselio dangu. Iriuosi i nendryna, kuri dengia ant kranto augantys medziai. Pavesis. Galima pailseti, vistiek nekimba, o ir sveikata ne superine. Nejucia uzmiegu valtyje, ikises ranka i vandeni... Pavesyje gera, silpnas vejelis gaivina. Pabundu, reikia traukt namo, kol pagauta zuvis dar nepasvinko.. Gaila butu ismesti, lydeka gi nemaza.. Tikrai bus apie 2-3 kg... o dar ir keletas eseriu. Paziuriu i savo ranka, ant jos pupso kazkoks burbulas.. Prisisiurbe riebi dele.. Nekenciu tu slykstyniu, nors su jomis susiduriu nuolatos nuo pat ankstyvos vaikystes. Instinktyviai bandau ja nupurtyti.. gerai priskreto slykstyne. Bruksteliu pirstu per valties borta ir parazitas krenta i vandeni paskleisdamas mano kraujo debeseli. Matau kaip ji nuplaukia patenkinta.. Paciulpiu pirsta.. kraujas bega, bet dzin, reikia traukti namo...