2015 m. rugsėjo 29 d., antradienis

Neris, netoli namu

Auso vesus bobu vasaros rytas. Suo prasesi i lauka, tai teko anksti keltis ji isvesti.. Miske rukas, lengva dulksna - kaip sakant: kokios bobos tokia ir vasara.. - cia jeigu ka, apie lietuviska bobu vasara. Bet rytas tikrai grazus - visa aplinka tiesiog ir "smirda zuvimi" - t.y. oras geras zvejybai...
Ryzausi... - parvedes suni ciumpu spininga, krepseli su vobleriais ir tyliai issliukinu is namu.
Tyliai, kaip vagis nusileidziu prie upes.. Tylu, jokio judesio, tik kitame krante vienas ankstyvesni zvejys inirtingai mosikuoja spiningu. As neskubu - nenoriu tusciai dauzyti vandens vobleriu... Ramiai atsidarau savo dezute - kas gi tiktu tokiam apniukusiam rytmeciui? Issirenku savo jau pamegta ir pasiteisinusi australu firmos "Balista" margojo upetakio imitacijos vobleriuka. Beje - jis mirksintis, t.y. turi uodegeleje imontuota LED dioda, kuris vobleriui panirus i vandeni, mirksi raudonai... kai pirma karta aptikau siuos voblerius, pagalvojau, kad si beprotiska ideja gal ir visai pasiteisintu, ypac, kai reikia zuvi isprovokuoti kibimui... Tad ir si karta pasirinkimas krito ant "upetakiuko".
Kol segiau masaliuka prie valo upeje priesais kazkas atsargiai bulktelejo. Dairausi. Bangeles nuvilnijo visai nemenkos, bet tikrai ne lasisinis "isejimas". Stebiu. Vel bulkt.. Slakis. Esu beveik 100 proc. garantuotas. Esu anksciau juos mates, ir man specai aiskindavo, kad cia slakiai. Nu ir esu pagaves... Nesvarbu. Zodziu - slakys:) Sujaudintas netiketo zuvies pasirodymo svysteliu vobleriuka siek tiek aukscio jo pasirodymo. Metimas ne visai tikslus.. Bet trukteldamas (lengvu twichu) traukiu ji. Bet srove stiproka ir tarp truktelimu lieka laisvokas valas, ir vel tympt.. tympt ir staiga TYMPT atgal - kertu - nieko... -BL - garsiai pagalvoju.. nu gal niekas negirdejo... Metu dar ir dar - nieko; pakeiciu masala - nieko. Slakys paragavo kablio ir nebenori daugiau kibti. Ech.. apmaudu. Ka darysi - tokia zvejo duona.
Kiek auksciau kazkas stipriai pliauksteli - salatis - pamanau. Ir vel. Neiškentes einu i ta vieta. Kazkokiu stebuklingu budu ant valo galo vel kabo mano upetakiukas. Metu ji vel, vobleris persimeta per vala ir eina pavirsiumi... SMUGIS! Yra. Pirmi smugiai stiprus, bet suprantu, kad tai salatis. Menkas priesininkas.. Prisitraukiu - mano! Zvejyba kaip ir uzskaityta. Sliukinu namo, ateisiu vakare, gal bus kas rimtesnio.
Tam kartui tiek - nei zvyno!




2015 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Prologas

Tapo populiaru skelbti savo dienorasti internete... Cha cha, nemanykit, - cia pasakosiu tik apie savo zvejybine patirti, ir jei kam idomu - prasom. Atsiprasau tu lituanistu, kad rasysiu lotyniskomis, o ne lietuviškomis raidemis:)
Nesu nei profesionalus zvejys, nei sportininkas.. Taip jau atsitiko, kad nuo vaikystes megau su meskere rankose pasivalkioti paeezeremis ar paupiais. Budavo, kad po audringos diskotekos (cia paauglysteje) gryzdavai namo paryciais, o galva dar uzia, o kai krenti i lova tai ir sukasi pasaulelis... Tai as ciupdavau meskere - dazniausiai spininga- ir drozdavau prie ezero. Romantika:) rukas kyla, pauksciai tiesiog kaip isproteje rekia savo giesmes miske. Artejant prie ezero girdisi kitu zveju irklu girgzdejimas... Atsirakinu savo medine valtele ir iriuosi tirstu nuo ruko vandeniu link gerai man pazystamos ilankeles. Keletas metimu.. Ir.. nieko... Matau, kaip prie zoliu susimala kazkoks zuveliokas - metu ten ir.. smugis! Grazi lydekaite atakavo verzliai ir stipriai. Matyt nemenkai praalkusi. Keletas minuciu ir ji guli ant valties dugno. Dziugus virpulys perbega per nugara. Adrenalino pliupsnis isblaivina galva. Uzmirstu, kad visa nakti linksmai leidome laika su draugais ir toliau zvejoju. Keletas nemenku eseriu atsiduria mano valtyje, dar keletas nedideliu lydekaiciu keliauja atgal paaugti. Diena jau pradeda isibegeti, saule pakimba virs galvos ir pradeda kaitinti.. Tokie vat tie vesus rugpjucio rytai, bet karstos dienos... O kad bus karsta matau pagal giedra, be debeselio dangu. Iriuosi i nendryna, kuri dengia ant kranto augantys medziai. Pavesis. Galima pailseti, vistiek nekimba, o ir sveikata ne superine. Nejucia uzmiegu valtyje, ikises ranka i vandeni... Pavesyje gera, silpnas vejelis gaivina. Pabundu, reikia traukt namo, kol pagauta zuvis dar nepasvinko.. Gaila butu ismesti, lydeka gi nemaza.. Tikrai bus apie 2-3 kg... o dar ir keletas eseriu. Paziuriu i savo ranka, ant jos pupso kazkoks burbulas.. Prisisiurbe riebi dele.. Nekenciu tu slykstyniu, nors su jomis susiduriu nuolatos nuo pat ankstyvos vaikystes. Instinktyviai bandau ja nupurtyti.. gerai priskreto slykstyne. Bruksteliu pirstu per valties borta ir parazitas krenta i vandeni paskleisdamas mano kraujo debeseli. Matau kaip ji nuplaukia patenkinta.. Paciulpiu pirsta.. kraujas bega, bet dzin, reikia traukti namo...