Neris, netoli namu

Auso vesus bobu vasaros rytas. Suo prasesi i lauka, tai teko anksti keltis ji isvesti.. Miske rukas, lengva dulksna - kaip sakant: kokios bobos tokia ir vasara.. - cia jeigu ka, apie lietuviska bobu vasara. Bet rytas tikrai grazus - visa aplinka tiesiog ir "smirda zuvimi" - t.y. oras geras zvejybai...
Ryzausi... - parvedes suni ciumpu spininga, krepseli su vobleriais ir tyliai issliukinu is namu.
Tyliai, kaip vagis nusileidziu prie upes.. Tylu, jokio judesio, tik kitame krante vienas ankstyvesni zvejys inirtingai mosikuoja spiningu. As neskubu - nenoriu tusciai dauzyti vandens vobleriu... Ramiai atsidarau savo dezute - kas gi tiktu tokiam apniukusiam rytmeciui? Issirenku savo jau pamegta ir pasiteisinusi australu firmos "Balista" margojo upetakio imitacijos vobleriuka. Beje - jis mirksintis, t.y. turi uodegeleje imontuota LED dioda, kuris vobleriui panirus i vandeni, mirksi raudonai... kai pirma karta aptikau siuos voblerius, pagalvojau, kad si beprotiska ideja gal ir visai pasiteisintu, ypac, kai reikia zuvi isprovokuoti kibimui... Tad ir si karta pasirinkimas krito ant "upetakiuko".
Kol segiau masaliuka prie valo upeje priesais kazkas atsargiai bulktelejo. Dairausi. Bangeles nuvilnijo visai nemenkos, bet tikrai ne lasisinis "isejimas". Stebiu. Vel bulkt.. Slakis. Esu beveik 100 proc. garantuotas. Esu anksciau juos mates, ir man specai aiskindavo, kad cia slakiai. Nu ir esu pagaves... Nesvarbu. Zodziu - slakys:) Sujaudintas netiketo zuvies pasirodymo svysteliu vobleriuka siek tiek aukscio jo pasirodymo. Metimas ne visai tikslus.. Bet trukteldamas (lengvu twichu) traukiu ji. Bet srove stiproka ir tarp truktelimu lieka laisvokas valas, ir vel tympt.. tympt ir staiga TYMPT atgal - kertu - nieko... -BL - garsiai pagalvoju.. nu gal niekas negirdejo... Metu dar ir dar - nieko; pakeiciu masala - nieko. Slakys paragavo kablio ir nebenori daugiau kibti. Ech.. apmaudu. Ka darysi - tokia zvejo duona.
Kiek auksciau kazkas stipriai pliauksteli - salatis - pamanau. Ir vel. Neiškentes einu i ta vieta. Kazkokiu stebuklingu budu ant valo galo vel kabo mano upetakiukas. Metu ji vel, vobleris persimeta per vala ir eina pavirsiumi... SMUGIS! Yra. Pirmi smugiai stiprus, bet suprantu, kad tai salatis. Menkas priesininkas.. Prisitraukiu - mano! Zvejyba kaip ir uzskaityta. Sliukinu namo, ateisiu vakare, gal bus kas rimtesnio.
Tam kartui tiek - nei zvyno!